Dictionary of the Lithuanian Language.
išvaginti — išvãginti vksm. Išvãgino nekaltai̇̃, nùplėšė šlõvę … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apvaginti — apvãginti tr. K, Š, KŽ, End, Pln, Plvn; R, R100, MŽ, MŽ131, N apšaukti vagimi: Jis apvãgino mane J. Anas mañ niekuo nekaltai apvãgino Ds. Su kum, su kum galėjo apvãginti, ale ne su kirviais Rdn. Da apvãgintumiam, sakytumiam, išnešiojo mums… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvaginimas — išvãginimas sm. (1) → išvaginti: Už išvãginimą nedovenojo: buvo teismas, atsiprašė Krš. vaginimas; apvaginimas; išvaginimas … Dictionary of the Lithuanian Language
išvagiuoti — 1 išvagiuoti KŽ žr. išvaginti: Iškeikė, tėvą išvagiãvo Sdk. Papykus visus išvagiãvo, išbedieviavo Slm. | refl. KŽ. vagiuoti; išvagiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
pavaginti — pavãginti tr. 1. NdŽ vagimi pavadinti: Pavãginau aš jįjį, t. y. vagimi vadinau J. 2. cur. pavogti 1: Kai jis moka ant vagystės, tepavãgina mun ožką Skdv. Šeimyna ir tarnai kaip griešija daiktų ir turtų savo gaspadorių nepriveizėdami –… … Dictionary of the Lithuanian Language
užvaginti — užvãginti tr. vagimi įtarti, palaikyti: Jis užvãgina mane, t. y. mane daro vagimi J. Baisu užvãgint, gal nekaltas Jnšk. Jau ponas norėjai mane užvãgint Šd. Aš negaliu dirbti ten, kur mane užvagina J.Paukš. vaginti; apvaginti; išvaginti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
